kracas

×krãcas (vok. Kratze) sm. (4) K, NdŽ 1. Pkl, Žd, Rt šepetys linų pluoštui ar vilnoms šukuoti, šukuočius: Verpiant iš kracų̃ gija taikesnė ir plonesnė nekaip iš kuodelio J. 2. pasagos aštrioji dalis, įsukamasis nagas: Dabar pašalo, reikės arkliams susukti kracus Up.